Mikrobiomas vs. mikrobiota

Mikrobiomas vs. mikrobiota

Kad ir kaip keistai skambėtų, mūsų kūnai nėra tik mūsų – juose gyvena įvairūs mikroorganizmai. Todėl susidomėjimas žmogaus mikrobiomu ir mikrobiota šiandien nebeapsiriboja tik tyrimų laboratorijomis. Kiekviename žmogaus kūne gyvena nuo 10 iki 100 trilijonų mikroorganizmų, kurių yra daugiau nei 1000 skirtingų rūšių. Šie organizmai gyvena daugelyje skirtingų žmogaus kūno vietų, pavyzdžiui, odoje, žarnyne, burnoje ir kt.  Mikroorganizmų svarba pradėta plačiai diskutuoti ne tik sveikatos, bet ir odos priežiūros bei kosmetikos srityse. Tačiau šie terminai ne visada vartojami teisinga reikšme, o tai sukelia tam tikrą painiavą.


Kas yra mikrobiomas?

Terminas „mikrobiomas“ reiškia tam tikroje aplinkoje randamus mikroorganizmus ir jų genomus, t. y. visos jų genetinės medžiagos (DNR ir RNR) rinkinį.

Kiekvieno organizmo mikrobiomas yra skirtingas. Pavyzdžiui, oda, plaučiai ar virškinimo traktas turi atskirus mikrobiomus. Kitaip tariant, kai apibrėžiame mikrobiomą, turime omenyje mikrobus ir jų genetinę medžiagą bei tai, kaip jie prisideda prie žmogaus sveikatos arba jai kenkia – mikrobiomo dalį sudaro ne tik gerosios bakterijos, bet ir patogenai, kurie daro neigiamą įtaką organizmui.


Kas yra mikrobiota?

Mikrobiota suprantama tik kaip mikroorganizmai, kurie randami konkrečioje aplinkoje ir neapima jų genomų. Mikrobiota gali reikšti visus aplinkoje esančius mikroorganizmus, įskaitant bakterijas, virusus ir grybelius. Skirtingos bakterijos gyvena skirtingose kūno vietose, renkasi skirtingą maistą ir atlieka skirtingas funkcijas. Pavyzdžiui, žarnyno mikrobiotos apibrėžimas reiškia mikroorganizmus, randamus žarnyne, odos mikrobiomas – tai odoje esančios bakterijos, virusai ir kiti mikroorganizmai.

Trumpai tariant, mikrobiomas reiškia mikroorganizmus ir jų genus, o mikrobiota apima tik pačius mikrobus. 


Odos mikrobinė flora

Oda yra didžiausias žmogaus kūno organas. Žmogaus odoje (po žarnyno) yra didžiausia mikroorganizmų įvairovė. Tai reiškia, kad joje yra ir antra pagal dydį mikrobiota ir mikrobiomas.  Subalansuotas mikrobiomas su naudingosiomis ir probiotinėmis bakterijomis odoje atlieka daug apsauginių funkcijų:

  • Padeda odai išsaugoti barjerines funkcijas, pavyzdžiui, skaidant lipidus odos paviršiuje;
  • Palaiko tinkamą pH balansą;
  • Skatina imuninį atsaką;
  • Kovoja su blogosiomis bakterijomis;
  • Apsaugo nuo UV spinduliuotės poveikio.


Įdomu tai, kad žmogus odos mikrobiomą įgyja iš motinos gimimo metu, o netrukus po to – iš aplinkos. Senstant odos mikrobiomas ir mikrobiota keičiasi ir prisitaiko priklausomai nuo aplinkos ir kūno būklės. Didelis odos mikrobiomo ir mikrobiotos pokytis dažniausiai įvyksta brendimo metu, kuris dažnai sukelia odos problemas, pavyzdžiui, spuogus ar odos uždegimus.

Norint sustiprinti odos mikrobiomą ir subalansuoti jo įvairovę rekomenduojama naudoti priemones su probiotikais. Juos rasite ČIA.